Gera žinia!
Nacionalinė kolektyvinė sutartis 2023 m. buvo pasirašyta 2022 m. spalio 10 d. Ji galios tris metus (išskyrus sąlygą dėl bazinio dydžio).
Žilviną Bėčių 6 d.
Daivą Pranckienę 6 d.
Liną Siakeryč-Stančiekienę 18 d.
Karoliną Karoblienę 20 d.
Nomedą Balynienę 25 d.
Žanetą Endris 27 d.
Violetą Norkienę 30 d.
Viktoriją Zėringę 31 d.
Pasirašyta Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis
2022 m. vasario 3 d.
Šių metų sausio 14 d., beveik po trejų metų derybų, Muitinės departamento direktorius Darius Žvironas, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke Irena Petraitienė ir Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Jūrius Bruklys pasirašė Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinę sutartį. Ši sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir galios iki naujos sutarties sudarymo arba sutarties nutraukimo.
Pradedame naują etapą (kovą) dėl pareigūnų valstybinių pensijų ....
2020 m. birželio 10 d.
Siūloma suteikti teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją muitinės pareigūnams, 2018 m. gruodžio 1 d. perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas.
Tai numatantį Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušra Papirtienė.
„Projektu siekiama visiems muitinės pareigūnams, tarnavusiems iki 2018-12-01 ir perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas muitinės sistemoje, numatyti pareigūnų valstybines pensijas nuo tarnybos muitinėje statutinio pareigūno pareigose pradžios kaip ir kitų tarnybų statutiniams pareigūnams, kurie buvo perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, pvz., įgyvendinant Tarnybos Kalėjimų departamento arba Vidaus tarnybos statutų pakeitimus. Tačiau kitaip nei statutiniai muitinės pareigūnai, jie išsaugojo teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją“, – sako A. Papirtienė.
Pasak jos, pataisomis siekiama panaikinti įstatymo nuostatas, pažeidžiančias lygiateisiškumo ir teisingumo principus skiriant pareigūnų valstybines pensijas ir užtikrinti vienodas garantijas visiems pareigūnams.
„Siūlau suvienodinti muitinės pareigūnų socialines garantijas su kitais vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, kurie buvo išstatutinti įstatymų nustatyta tvarka“, – sako A. Papirtienė.
Jos duomenimis, įstatymo projektas paliestų 2018 m. gruodžio 1 d. perkeltus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas 275 buvusius statutinius muitinės pareigūnus, iš jų teisę į pareigūno valstybinę pensiją įgytų 2021 m. – 97, 2022 m. – 3 ir 2023 m. – 2 muitinės pareigūnai. Kiti buvę statutiniai muitinės pareigūnai teisę į pareigūno valstybinę pensiją įgytų dar vėliau sulaukę 65 m.
Seimo narės A. Papirtienės teigimu, įstatymo įgyvendinimui 2021 m. reikės per 279 tūkst. eurų, 2022 m. – 288 tūkst. eurų, 2023 m. – apie 294 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Siūloma, kad įstatymo pataisa įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Inicijuotas susitikimas su Muitinės departamento vadovais
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga inicijavo susitikimą su Muitinės departamento vadovais, kuris įvyko š. m. gegužės 20 d. Susitikimo metu buvo diskutuojama trimis klausimais: dėl kolektyvinės sutarties derybų ir pasirašymo, dėl darbo stažo skaičiavimo tvarkos muitinės pareigūnams bei dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties 2020 m. nuostatų taikymo.
Derybų dėl kolektyvinės sutarties metu buvo likę nemažai nesuderintų nuostatų, todėl buvo paprašyta toliau tęsti derybas ir aptarti nesuderintus kolektyvinės sutarties punktus. Muitinės departamento vadovai pažadėjo artimiausiu metu pateikti nesuderintų nuostatų suvestinę.
Toliau buvo diskutuota dėl pareigūnų darbo stažo skaičiavimo tvarkos. Nuo š. m. sausio mėn. pareigūnai, kurie išeina į pensiją, išskyrus muitinės postų pareigūnus, mobiliųjų grupių pareigūnus, negali gauti pareigūno pensijos. Sodra sustabdė skaičiavimus ir reikalauja dokumentų, kurie patvirtintų, kad šie pareigūnai tikrai turėjo statutinį statusą. Buvo nuspręsta, inicijuoti susitikimą su Sodros atstovais.
Trečias klausimas – dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties 2020 m. nuostatų taikymo. Profesinių sąjungų atstovai pasiteiravo Muitinės departamento vadovo, ar buvo padidinti darbo užmokesčio koeficientai 0,5, kaip buvo susitarta NKS? Buvome informuoti, kad darbo užmokesčio padidinimui buvo gautos lėšos ir atlyginimų koeficientai buvo pakelti vidutiniškai 0,5.
Susitikime LVTPS atstovavo pirmininkė Irena Petraitienė, Muitinės darbuotojų regioninės profesinės sąjungos pirmininkas Darius Nagelis, Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Gražinienė, o tai pat LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė ir šios profesinės sąjungos atstovai. Muitinės departamentą atstovavo generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Jonas Miškinis bei Personalo skyriaus atstovai.
Pirmininkė Virginija Gražinienė
Sveiki, profesinės sąjungos nariai,
Kviečiame Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinei sąjungai pervesti dalį savo praeitais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Tai galima padaryti Valstybinei mokesčių inspekcijai parašius prašymą (kasmet iki gegužės 1 d.) ir Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinei sąjungai pervesti 0,6 proc. GPM.
Nuo 2019 m. profesinėms sąjungoms nebereikia dėl paramos konkuruoti su kitomis organizacijomis, jos turi atskirą eilutę, kaip ir politinės partijos.
Kaip tai padaryti?
– Per VMI mobiliąją programėlę, kurią galite atsisiųsti iš App Store ir Google play.
– Per tinklalapį www.deklaravimas.vmi.lt naudojant internetinės bankininkystės prisijungimus.
– Įteikiant prašymo formą FR0512 tiesiogiai VMI vietos skyriui.
Pildydami paramos skyrimo formą, užpildykite visus būtinus laukelius:
1 – Jūsų asmens kodas
3V – Jūsų vardas
3P – Jūsų pavardė
4 – Jūsų adresas
5 – mokestinis laikotarpis: 2019
9S – uždėkite varnelę
E1 – pasirinkite skaičių: 3 (gavėjo tipas)
E2 – gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 193431729
E4 – įrašykite savo pasirinktą skiriamą procentą (daugiausiai – 0,6 %)
E5 – įrašykite, iki kada skiriate paramą (ilgiausiai iki 2023 m.)
Jei pildote popierinį variantą – pasirašykite ir dar kartą nurodykite vardą, pavardę.
Jūsų skirti procentai gyventojų pajamų mokesčio yra naudojami tik muitinės uostamiesčio muitinės darbuotojams ar jų šeimų nariams, kuriems labiausiai reikalinga parama.
Pervesti 0,6 % pasirinktai profesinei sąjungai gali ne tik profesinės sąjungos nariai, tačiau bet kuris asmuo, t. y. ir Jūsų šeimos nariai, draugai ir pan., nepravedus šio procento jis lieka niekur nepanaudotas.
SVARBU: jeigu pernai prašyme nurodėte tam tikrai profesinei sąjungai skirti 1 proc., pvz., iki 2022 m., šiemet nereikės iš naujo rašyti prašymo ir skirti 0,6 proc. pasirinktai profesinei sąjungai.
Iš anksto dėkojame.
Prieš keletą dienų (2019-01-14) Lietuvos Respublikos Seimas vienbalsiai priėmė Seimo narių Gedimino Vasiliausko ir Aušros Papirtienės parengtas įstatymo pataisas dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Jame numatyta, kad valstybines pensijas gaus ne tik muitinės postų, mobiliųjų grupių, kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Projektu ištaisoma 2007 m. Seimo padaryta klaida, kai pareigūnų valstybines pensijas gaudavo tik keturių grupių muitinės pareigūnai. Tokiu būdu dalis muitinės pareigūnų buvo diskriminuojami. Jokioje kitoje statutinėje tarnyboje, išskyrus muitinę, pareigūnai nebuvo skirstomi į gaunančius pareigūnų valstybinę pensiją ir negaunančius.
Seimui buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriame buvo siūloma statutinių muitinės pareigūnų darbo stažą skaičiuoti tik nuo Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo priėmimo datos t. y. 2019 sausio 1 dienos. Tai ir buvo viena iš didžiausių problemų statutinių muitinės pareigūnų atžvilgiu, nes didžioji dirbančiųjų dalis darbo stažo muitinėje jau buvo sukaupę virš 20 metų tarnavimo Lietuvos valstybei. Jie kūrė muitinės infrastruktūrą, parengė naujus teisės aktus, apmokė ir priėmė į darbą muitinės pareigūnus bei kt. Muitininkai, kęsdami užsienio šalies karinių struktūrų fizinį ir psichologinį smurtą, sukūrė šią sistemą, bet šis darbo stažas nebuvo įskaičiuotas.
Galime pasidžiaugti, kad tai - LR Seimo, LR Vyriausybės, Socialinių reikalų ir darbo, Biudžeto ir finansų komitetų, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Muitinės departamento, Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, Muitinės darbuotojų regioninės profesinės sąjungos (Kauno teritorinė muitinė), Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovų bendro ir sunkaus darbo rezultatas. Dabar klaida ištaisyta, neliks socialinio neteisingumo ir diskriminacijos dalies Lietuvos muitinės pareigūnų atžvilgiu. Muitinės pareigūnai, kaip ir visi kiti Lietuvai tarnaujantys pareigūnai, turės tokią pat teisę į valstybinę pensiją.
Virginija Gražinienė
Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų
profesinės sąjungos pirmininkė
Minskas – Nesvyžius – Lyda – Gardinas
Ankstų spalio 11 d. rytą, 49 ekskursijos dalyviai, išvykome iš Lietuvos. Atvykome į Minską. Ekskursija po miestą didvyrį – Minską autobusu: Pergalės paminklas ir Ivano Kupalos parkas, Sporto kompleksas, Ašarų sala su paminklu kariams afganams, verkiančio angelo skulptūra. Nepriklausomybės aikštė su architektūriniais paminklais: Centrinis paštas, Vyriausybės aikštė, Šv.Simono ir Jelenos bažnyčia, miesto pasididžiavimas požeminis miestas – „Sostinė“.
Vakare įspūdingame Nacionaliniame operos ir baleto teatre žiūrėjome nuostabų baletą ,,Miegančioji gražuolė“.
Aplankėme didikų Radvilų rezidenciją – Myro miestelyje. Myro pilis – įspūdingas vėlyvosios gotikos fortifikacinės architektūros paminklas, privati Iljiničių pilis, XVIa.pab. – XVIIIa. priklausiusi
Radviloms. 2000-aisiais metais Myro pilis buvo įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Kelionę tęsėme į Nesvyžių, kuris nuo 1513 m. buvo įtakingų magnatų Radvilų rezidencija. Apžiūrėjome šiai dienai geriausiai išlikusį LDK laikotarpio didikų *Nesvyžiaus pilies ansamblį su rūmų menėmis.
Maloniai nustebino Gardinas – tvarkinga, švaru, senamiestis puikiai restauruotas ir panašus į Vilniaus ir Kauno senamiesčių hibridą. Senamiestis – lyg muziejus. Apžvalginė ekskursija su vietiniu gidu: paminklas Vytautui Didžiajam, pastatytas Gardino lietuvių bendruomenės pastangomis, Naujoji pilis – XVIII a. Lenkijos karalių ir Lietuvos kunigaikščių vasaros rezidencija, Tyzenhauzų aikštė, *Vaistinė – muziejus, Stepono Batoro namas, Gaisrinės bokštas, Brigitos vienuolynas, žydų sinagoga, Gardino jėzuitų katedra, Gardino teatras, Koložos arba Šv. Boriso ir Glebo cerkvė, statyta dar XII a. – unikalus bizantinės architektūros paminklas, vienas seniausių sakralinės architektūros paminklų dabartinėje Baltarusijoje ir buvusioje LDK teritorijoje.
Kelionės metu ne tik pramogavome, bet ir pravedėme profesinės sąjungos ataskaitinį susirinkimą, kuriame dalyvavo 44 delegatai ir linksmai bei nuotaikingai ,,pakrikštijome“ 6 naujus profesinės sąjungos narius.
Į Klaipėdą sugrįžome vėlai vakare, tačiau linksmi ir kupini įspūdžių. Visi kelionės dalyviai dėkojo už nuostabiai praleistą laiką ir gerą nuotaiką.